Padėk išsaugoti medvarlės namus!

Liepos 30 – 31 dienomis kviečiame Jus į retų roplių ir varliagyvių buveinių tvarkymo stovyklą. Lauksime Jūsų Veisiejų regioninio parko direkcijoje, darbingai nusiteikusių – du darbine apranga, pirštinėmis ir nebijančių iki pažastų bristi į balą. Raudami plačialapius švendrus, pjaudami balų pakraščiuose želiančius krūmus ir šalindami kitą augameniją padėsite apsaugoti nuo užžėlimo balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono ir kitų retų balų gyventojų namus.

Nykstančios buveinės – didžiausia grėsmė Jūsų kaimynystėje gyvenančių retų roplių ir varliagyvių išlikimui. Nors nykstančių buveinių atkūrimui gamtosaugininkai deda milžiniškas pastangas, jos bus bevaisės, jei vietinė bendruomenė neprisidės prie buveinių išsaugojimo. Tam, kad balos neužželtų, ypač pirmaisiais metais po sutvarkymo (kol balos dugne įsitvirtina ilgalaikė augalinė danga) labai svarbu pašalinti užžeiančius plačialapius švendrus (Typha latifolia), mat jie naujose ar atnaujintose balose, kur pašalinta nuolatinė augalinė danga plinta itin agresyviai ir taip graso apželti visą balą. Pakrantėse pernelyg intensyviai vešanti augalija taip pat kelia grėsmę vandens telkiniui – rudeniop augalijai irstant visos maisto medžiagos nuteka į vandes telkinį ir taip dar labiau paskatina jo užžėlimą. Intensyvesnė balų priežiūra reikalinga pirmuosius 5 metus po buveinės atkūrimo, nes per tą laiką spėja įsitvirtinti nuolatinė augalinė danga balos dugne ir švendrai taip lengvai nebegali „užkariauti“ balos. Tačiau nuganydami ar nušienaudami Jūsų kaimynystėje esančią balą, užtikrintumėte, išsaugotumėte retų roplių ir varliagyvių namus dar ilgesnį laiką.

Suomijoje buveinių tvarkymo stovyklos vykdomos keletą dešimtmečių. Suomijos herpetologų draugijos atstovai stovyklos dalyviams papasakos apie džiuginančius pokyčius, kuriuos jie stebi nuolat tvarkomose buveinėse. Estijoje buveinių tvarkymo stovyklas aktyviai kuruoja Estijos gamtos fondas, sukaupęs turtingą patirtį varliagyvių apsaugos srityje. Kaip keičiasi Estijos gamtininkų prižiūrimos buveinės, papasakos Estijos gamtos fondo atstovė. Tačiau patyrę svečiai iš šiaurės niekada netvarkė medvarlių buveinių – mat nei Estijoje, nei Suomijoje jos negyvena. Stovyklos metu jie taip pat pasiraitos rankoves ir kartu plušės siekdami išsaugoti lietuviškų  medvarlių namus.

 

Tad kviečiame raitotis rankoves ir (kelnių klešnes) ir registruotis el. paštu dalia.b@glis.lt

Šiandien mūsų balos dar knibžda gyvybės – išsaugokime kurkimo pilnas Dzūkijos balas!

Simsa_2010-06-02_04 024

Liepos 16 d. kviečiame Jus į filmo „Balų šeimininkai“ peržiūrą po atviru dangumi. Šiandien dzūkai gali didžiuotis didžiausia varliagyvių ir roplių įvairove Lietuvoje. Ar retomis rūšimis galės džiaugtis ir ateities dzūkai, priklauso nuo to, ar gebėsime jas išsaugoti. Filmas palydės Jus į balų gelmę, kur sutiksite visas 13 Lietuvoje gyvenančių varliagyvių rūšių, susipažinsite su slėpiningu jų gyvenimo būdu, sužinosite apie jiems kylančias grėsmes bei kaip kiekvienas iš mūsų galime padėti juos išsaugoti.

Lauksime Jūsų 21:30 Veisiejų dvaro parke esančioje estradoje. Filmo „Balų šeimininkai“ kūrėjas Žydrūnas Sinkevičius ne vienerius metus stebėjo balose verdantį gyvenimą ir sutrinko Jums pačius įspūdingiausius ropuonių gyvenimo momentus. Filmas Jums papasakos kaip per tūkstančius metų ropliai ir varliagyviai savo išvaizda bei elgesiu prisitaikė prie buveinės sąlygų – kad sugebėtų pasislėpti nuo plėšrūnų, maitintis, pratęsti giminę ir kodėl buveinių kitimas ar nykimas jiems yra pražūtingas.

Filmą pristatys Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė, kuri Jums papasakos apie Lietuvoje gyvenančius retus varliagyvius ir roplius, jiems kylančias grėsmes bei pastangas jas išsaugoti. Per trejus metus Lietuvos gamtos fondo pastangomis regione iškasta ir atnaujinta daugiau nei 200 varliagyviams ir ropliams tinkamų nedidelių vandens telkinių – išsaugotos nykstančios ir sukurtos naujos buveinės. Tačiau šios pastangos po kelerių metų nebeteks prasmės, jei vietiniai šių vietovių gyventojai nesiims pastangų jas išsaugoti. Kartu su Veisiejų regioninio parko vyr. ekologe Irma Maciulevičiene aptarsime, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad Dzūkijos balos ir toliau būtų pilnos kvarkimo.

Na o nekantraujantys čia pat savo rankomis išsaugoti kaimynystėje gyvenančių roplių ir varliagyvių likimą, sužinos apie buveinių tvarkymo talką Veisiejų regioniniame parke, organizuojamą liepos 30-31 d. Talkos metu Lietuvos herpetologų draugijos nariai, Lietuvos gamtos fondo ir Estijos gamtos fondo atstovai, Suomijos herpetologų atstovai bei užsiregistravę savanoriai tvarkys labiausiai pažeidžiamas retų roplių ir varliagyvių buveines. Paskaitų po atviru dangumi metu sužinos daugiau apie įvairias varliagyvių buveinių tvarkymo iniciatyvas Estijoje ir Suomijoje bei kaip jos padeda išsaugoti retus roplius ir varliagyvius.

 

Lietuvos gamtos fondo informacija. Giedriaus Švitros nuotrauka

Pastebėk varlės grožį

IMG_9631 varles poruojasi

Ryškiai oranžinis pilvelis, katiniškos akys, gelsva juostelė išilgai nugaros, smaragdo ryškumo raštais išmarginta nugara, išskirtinis gumburėlis ant užpakalinės kojos pado – tai tik keletas visų sezonų tendencijų, kuriomis puikuojasi Lietuvoje gyvenantys varliagyviai. Kviečiame pastebėti šių gyvūnų grožį ir užfiksuoti jį nuotraukose.

Pirmieji varliagyviai mūsų planetoje atsirado tuomet, kai viena labai narsi žuvis patikėjo, kad išdžiūvus jos ežerui ji gali pelekais nušliaužti iki kito. Ilgainiui šioms narsioms žuvims iš pelekų išsivystė galūnės, o užaugęs plautis leido kvėpuoti atmosferos oru. Varliagyviai – pirmieji Žemėje išsivystę sausumos stuburiniai gyvūnai, tikri šios planetos senbuviai. Deja, maždaug kas trečiam iš jų gresia išnykimas.

Kol dar galime pasidžiaugti varliagyvių įvairove, kviečiame dažniau į šiuos mažuosius mūsų kaimynus nukreipti žvilgsnį ir fotoobjektyvą. Lietuvos herpetologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas, kartu su aplinkosaugos naujienų kanalu „Grynas.lt“, skelbia gražiausios varliagyvio nuotraukos konkursą. Visą birželio mėnesį kviečiame siųsti nuotraukas su trumpais aprašymais adresu: info@herpetologai.lt Kartą per savaitę atsiųstos nuotraukos bus publikuojamos, papildant jas varliagyvių žinovų – herpetologų komentarais. Mėnesio pabaigoje bus publikuotos visos atsiųstos tinkamos kokybės nuotraukos ir skaitytojų nuomonė nulems, kurioje nuotraukoje subtiliausiai atskleistas balų gyventojų grožis. Nuotraukos autorių apdovanosime, o nuotrauka nugalėtoja puikuosis ant marškinėlių, kurie bus išdalinti po automobilių ratais žūstančių varliagyvių gelbėtojams.

Tikime, kad varliagyviams neabejingi žmonės pastebi ne tik jų prigimtinį grožį, bet ir juos ištinkančias negandas. Vos prieš porą mėnesių daugybę kelių ir vieškelių buvo nukloję žuvusių varlių kūneliai – pavasarinės migracijos metu po automobilių ratais kasmet žūsta tūkstančiai į nerštavietes skubančių varliagyvių. Labai prašome konkurso siųsti ir nuotraukose užfiksuotas tokias vietoves ar tiesiog pranešti apie vietas, kur šį pavasarį itin intensyviai migravo varliagyviai. Surinkta informacija labai pravers kitą pavasarį siekiant išsaugoti kuo daugiau per kelią migruojančių varliagyvių.

Laukiame Jūsų nuotraukų adresu: info@herpetologai.lt arba Lietuvos herpetologų draugijos bei Lietuvos gamtos fondo Facebook paskyrose. Nuotraukų laukiame iki liepos 1 d.

Konkursas organizuojamas Šiaurės Ministrų Tarybos remiamo projekto „Šiaurės – Baltijos šalių apsikeitimas žiniomis apie vietinių bendruomenių įtraukimą į herpetofaunos apsaugą“ rėmuose.    norden logo

Šiaurės – Baltijos šalių apsikeitimas žiniomis apie vietinių bendruomenių įtraukimą į herpetofaunos apsaugą

norden logo

Lietuvos herpetologų draugija pradeda vykdyti Šiaurės Ministrų Tarybos remiamą projektą „Šiaurės – Baltijos šalių apsikeitimas žiniomis apie vietinių bendruomenių įtraukimą į herpetofaunos apsaugą“. Projekto partneriai: Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas, Suomijos herpetologų draugija. Projekto trukmė 12 mėnesių, nuo 2015-06-15 iki 2016-06-13. Didžiausia tinkamų projekto išlaidų suma – 72350 DKK (9700 EUR), Tarybos parama – 59930 DKK (8000 EUR). Pagrindinės projekto veiklos:

  • Varliagyvių nuotraukų konkursas (nugalėjusi nuotrauka bus dedama ant marškinėlių, kurie bus išdalinami varliagyvius nuo žūties po automobilių ratais gelbstintiems savanoriams);
  • Filmo „Balų šeimininkai“ peržiūra ant Veisiejų ežero – planuojame liepos 16 d. 21:30 val.
  • Balinių vėžlių ir medvarlių buveinių tvarkymas – liepos 29 – 31d. Veisiejų regioniniame parke;
  • Lankstinukų apie varliagyvių žūties per pavasarinę migraciją sumažinimo priemones parengimas;
  • Vietinių žmonių įtraukimas į varliagyvių apsaugą per pavasarinę migraciją, statant laikinas tvoreles ir nešiojant varliagyvius per kelią – 2016 m. pavasarį.

Ekspedicija į Notigalę

DSC_0971

Gegužės 21 – 22 d. Lietuvos herpetologų draugijos nariai ruošiasi keliauti į Notigalės aukštapelkę. Šioje pelkėje gyvena paprastosios angys (Vipera berus) – nereti, bet retai pastebimi ropliai. Ekspedicijos metu susipažinsime su šios rūšies buveinėmis, stebėsime angis. Šioje pelkėje dažnai besilankanti Jolita papasakos apie angis ir savo ankstesnius stebėjimus. Norintys dalyvauti ekspedicijoje kviečiami registruotis info@herpetologai.lt